Popieþius BENEDIKTAS XVI

Tyla ir þodis – evangelizacijos kelias

Þinia 46-osios Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos (2012 05 20) proga

Brangûs broliai ir seserys!

Artëjant Pasaulinei visuomenës komunikavimo priemoniø dienai, norëèiau pasidalyti su jumis mintimis apie vienà þmogiðkojo komunikavimo aspektà, kuris, nors ir labai svarbus, daþnai uþmirðtamas ir ypaè primintinas ðiandien. Tai santykis tarp tylos ir þodþio. Siekiant autentiðko dialogo ir tvirto þmoniø suartëjimo, ðiedu komunikavimo momentai turi bûti subalansuoti, vienas kità keisti ir papildyti. Kai tyla ir þodis vienas kità ðalina, komunikavimas suprastëja arba todël, kad tam tikru mastu kurtina, arba todël, kad kuria ðaltà aplinkà; ir prieðingai, kai jie vienas kità papildo, komunikavi-mas tampa vertingesnis ir reikðmingesnis.

Tyla yra esminis komunikavimo elementas ir be jos turiningi þodþiai neegzistuoja. Tyloje geriau girdime ir paþástame patys save, gimsta ir plëtojasi mintis, aiðkiau suprantame, kà norime pasakyti, arba, ko laukiame ið kito, apsisprendþiame, kaip save iðreikðti. Tylëdami leidþiame kitam asmeniui kalbëti, save iðreikðti ir neprisiriðame prie savo þodþiø bei idëjø jø tinkamai neiðstatæ akistaton su kitais. Taip atsiveria abipusio ásiklausymo erdvë ir tampa galimas pilnatviðkesnis þmogiðkasis ryðys. Pavyzdþiui, bûtent tyloje rutuliojasi autentiðkiausi komunikavimo tarp vienas kità mylinèiø asmenø momentai: gestai, veido iðraiðka, kûno þenklai, atskleidþiantys asmená. Tyloje ypaè intensyviai reiðkiasi dþiaugsmas, rûpestis ir kanèia. Vadinasi, ið tylos kyla reiklesnis komunikavimas, aprëpiantis jautrumà ir gebëjimà ásiklausyti, daþnai parodantá ryðiø mastà ir prigimtá. Ten, kur gausu þiniø ir informacijos, tyla bûtina tam, kas svarbu, nuo to, kas nenaudinga ir antraeiliðka, atskirti. Nuodugnus apmàstymas padeda mums suvokti ryðá tarp ávykiø, kurie ið pirmo þvilgsnio neatrodo susijæ, vertinti ir analizuoti þinias, o tai leidþia pasidalyti apmàstytomis bei dalykiðkomis nuomonëmis ir siekti autentiðko bendro paþinimo. Todël bûtina sukurti tam palankià aplinkà, savotiðkà „ekosistemà“, kurioje darniai derëtø tyla, þodis, vaizdai ir garsai.

Dabartinë komunikavimo dinamika orientuota á klausimus ieðkant atsakymø. Daugeliui þmoniø, ieðkanèiø patarimø, pasiûlymø, informacijos, atsakymø, komunikavimo iðeities taðkas yra paieðkos maðinos ir socialiniai tinklai. Mûsø laikais þiniatinklis vis labiau tampa klausimø ir atsakymø vieta; negana to, ðiuolaikinis þmogus daþnai bombarduojamas atsakymais á klausimus, kuriø pats niekada nekëlë, ir á poreikius, kuriø niekada nejautë. Tyla yra brangus turtas, padedantis orientuotis tokiø gaunamø stimulø bei atsakø jûroje, atpaþinti tikrai svarbius klausimus ir sutelkti á juos dëmesá. Sudëtingame ir margame komunikavimo pasaulyje daugelis domisi þmogaus egzistencijos galutiniais klausimais: kas að? Kà galiu paþinti? Kà turiu daryti? Ko galiu tikëtis? Svarbu tokius klausimus formuluojantiems þmonëms atverti galimybæ leistis á gilø dialogà, kurá sudarytø þodþiai, keitimasis nuomonëmis, bet sykiu ir kvietimas á apmàstymà ir tylà, kuri kartais bûna iðkalbingesnë negu skubotas atsakymas ir leidþia klausëjui ásigilinti á save bei atsiverti tam atsakymui, kurá Dievas áraðë á þmogaus ðirdá.

Nepaliaujamas klausimø srautas galiausiai rodo nerimà þmogaus, kuris nuolatos ir maþuose, ir dideliuose dalykuose ieðko tiesos, suteikianèios jo egzistencijai prasmæ ir viltá. Þmogaus netenkina paprastas ir tolerantiðkas pasikeitimas kritinëmis nuomonëmis ir gyvenimo patirtimi: visi ieðkome tiesos ir to trokðtame ypaè mûsø laikais, nes „keisdamiesi informacija, þmonës jau dalijasi savimi, savo poþiûriu á pasaulá, savo viltimis, idealais“ (Þinia 2011 m. Pasaulinës visuomenës komunikavimo priemoniø dienos proga).

Dëmesys skirtinas ávairioms þiniatinklio svetainëms, programoms ir socialiniams tinklams, galintiems ðiandieniam þmogui padëti susimàstyti ir kelti autentiðkus klausimus, bet kartu ir bûti tylos ir maldos, meditacijos ar dalijimosi Dievo þodþiu erdvëmis. Esmingai sutrauktais glaustais sakiniais, daþnai ne ilgesniais nei Biblijos eilutë, galima iðreikðti giliø minèiø, jei neuþmirðtama puoselëti savo vidinio gyvenimo. Nestebëtina, kad ávairiose religinëse tradicijose vienatvë ir tyla laikomi tinkamomis erdvëmis padëti þmonëms atrasti patiems save ir tiesà, kuri visiems daiktams suteikia prasmæ. Biblinio apreiðkimo Dievas kalba ir be þodþiø: „Kaip rodo Kristaus kryþius, Dievas kalba ir savo tyla. Dievo tyla, visagalio Tëvo tolybës patyrimas, yra Dievo Sûnaus, ásikûnijusio Þodþio, þemiðkojo kelio esmingai svarbi atkarpa. <...> Dievo tyla yra tarsi anksèiau tartø þodþiø tàsa. Tomis tamsiomis akimirkomis jis kalba per tylos slëpiná“ (Posinodinis apaðtaliðkasis paraginimas Verbum Domini, 21 [2010 09 30]). Kryþiaus tyloje kalba iðkalbinga Dievo meilë, kuri yra didþiausia dovana. Po Kristaus mirties þemë tyli, o Didájá ðeðtadiená, kai „Karalius miega ir ásikûnijæs Dievas prikelia tuos, kurie miegojo nuo amþiø“ (plg. Didþiojo ðeðtadienio Auðrinë), nuskamba meilës þmonijai kupinas Dievo balsas.

Kai Dievas tyloje kalba þmogui, þmogus tyloje atranda galimybæ kalbëtis su Dievu ir apie Dievà. „Mums reikia tylëjimo, virstanèio kontempliacija, kuri leidþia áþengti á Dievo tylà ir patekti ten, kur gimsta Dievo þodis, atperkantis Dievo þodis“  (Pamokslas per ðv. Miðias su Tarptautinës teologijos komisijos nariais 2006 m. spalio 6 d.). Mûsø kalbëjimas apie Dievo didybæ visada lieka nepakankamas ir tada atsiveria erdvë tyliai kontempliacijai. Ið tos kontempliacijos visa savo vidine galia iðauga misijos neatidëliotinumas, ápareigojanti bûtinybë skelbti, „kà matëme ir girdëjome“, kad visi bûtø bendrystëje su Dievu (plg. 1 Jn 1, 3). Tyli kontempliacija panardina á Meilës versmæ – Meilës, kreipianèios mus á artimà, kad pajustume jo skausmà ir pasiûlytume jam Kristaus ðviesà, Jo þinià apie gyvenimà, Jo visiðkos meilës, kuri gelbi, dovanà.

Tylioje kontempliacijoje amþinasis Dievo Þodis, per kurá buvo sukurtas pasaulis, tampa dar aiðkesnis, atsiveria iðganomasis planas, Dievo ágyvendinamas visoje þmonijos istorijoje þodþiais ir darbais. Vatikano II Susirinkimas primena, kad „tà apreiðkimo planà Dievas vykdo artimai tarpusavyje susijusiais veiksmais ir þodþiais, kad iðganymo istorijoje jo atlikti darbai atskleistø ir patvirtintø tai, ko mokë ir kà iðreiðkë þodþiais, o þodþiai skelbtø darbus ir aiðkintø juose glûdintá slëpiná“ (Dei Verbum, 2). Šio iðganomojo plano virðûnë yra Jëzus ið Nazareto, viso Apreiðkimo perteikëjas ir pilnatvë. Jis parodë mums tikràjá Tëvo veidà, savo kryþiumi ir prisikëlimu ið nuodëmës ir mirties vergovës iðvedë á Dievo vaikø laisvæ. Ramybæ þmogaus ðirdþiai suteikti galintis atsakymas á þmogaus pagrindiná klausimà dël prasmës surandamas Kristaus slëpinyje. Kaip tik ið to Slëpinio randasi Baþnyèios misija ir kaip tik tas Slëpinys spiria krikðèionis skelbti viltá ir iðganymà, liudyti tà meilæ, kuri skatina þmogaus kilnumà ir statydina teisingumà bei taikà.

Þodis ir tyla. Mokytis komunikavimo reiðkia mokytis ne tik kalbëti, bet ir klausytis bei kontempliuoti, o tai ypaè svarbu skelbiantiems Dievo þodá: tyla ir þodis yra esminiai ir neatsiejami Baþnyèios komunikacinës veiklos naujaip skelbiant Kristø ðiandieniame pasaulyje elementai. Visà evangelizaciná Baþnyèios darbà per komunikavimo priemones patikiu Marijai, kuri tyloje „klausosi Þodþio ir leidþia jam suveðëti“ (plg. Malda per jaunimo susitikimà Lorete, 2007 09 01–02).

Vatikanas, 2012 m. sausio 24 d.,
Šv. Pranciðkaus Salezo ðventë

BENEDICTUS PP. XVI

_______________________________________________
„Baþnyèios þinios“ 2012 m. Nr. 4